Kontaktai
Kontaktai:
Jutikliai ir analitika pramoninėje automatizacijoje
Skaitymo trukmė: 3-8 minučių

Viena iš Industry 5.0 pagrindinių idėjų – pažangių technologijų naudojimas siekiant sukurti visapusiškesnius ir efektyvesnius gamybos sprendimus. Natūralu, kad tokioms pastangoms būtinas pagrindas yra jutikliai ir duomenų rinkimas.
Duomenys suteikia gamintojams precedento neturinčių įžvalgų ir skaidrumo apie jų veiklą, todėl Industry 5.0 atveria naujas efektyvumo, tvarumo ir kokybės galimybes gamybos procese. Šiame straipsnyje apžvelgsime jutiklių ir analitikos vaidmenį pramoninėje automatizacijoje ir kaip šios technologijos tampa Industry 5.0 ašimi.
Jutiklių technologijų raida pramoninėje automatizacijoje
Jutikliai visada buvo esminė pramoninės automatizacijos dalis. Ankstyvieji sprendimai buvo skirti pagrindiniams fiziniams matavimams, tokiems kaip slėgis, temperatūra, lygis ir srautas. Tačiau tobulėjant automatizacijai, tobulėjo ir jutiklių technologijos.
Industry 5.0 kontekste gamybos procesai dažnai apima žmogaus ir roboto bendradarbiavimą, todėl reikalingos papildomos saugos priemonės. Artumo, vaizdo ir infraraudonųjų spindulių jutikliai tampa būtini siekiant išvengti susidūrimų, kai žmonės dirba šalia bendradarbiaujančių robotų (kobotų).
Be saugos funkcijų, sukimo momento ir poslinkio jutikliai padeda robotams tiksliai pozicionuoti objektus, kad būtų užtikrintas veiklos tikslumas ir kokybės kontrolė. Toks jutiklių įvairovės ir pritaikomumo lygis tenkina įvairius gamybinius poreikius.
Procesų ir išteklių optimizavimas
Realaus laiko duomenų rinkimas leidžia sukurti lankstesnes ir prisitaikančias gamybos aplinkas. Jutikliai renka duomenis apie konvejerių greičius, objektų matmenis, gaminių kiekį ir daugiau.
Gyvybiškai svarbiose saugumo srityse – pvz., pavojingose gamybinėse aplinkose – jutikliai suteikia momentinį atsiliepimą, kuris leidžia imtis prevencinių veiksmų. DI pagrindu veikiantys valdymo sprendimai padeda optimizuoti našumą ir sumažinti prastovas.
„Tvarus našumas reiškia išteklių sunaudojimo mažinimą ir produkcijos maksimizavimą. Jutikliai leidžia apskaičiuoti OEE rodiklius – kokybę, našumą ir prieinamumą.“
Analitinės platformos naudoja jutiklių duomenis OEE skaičiavimams. Identifikavus neveiksmingumus, pvz., prastovas ar energijos švaistymą, gamintojai gali imtis korekcinių veiksmų, siekdami padidinti tvarumą ir pelningumą.
Prognozuojamo techninio aptarnavimo galimybės
Prognozuojamasis techninis aptarnavimas – viena naudingiausių jutiklių analitikos taikymo sričių. Naudojant istorinius ir realaus laiko duomenis, gamintojai gali numatyti priežiūros poreikius ir išvengti brangių prastovų.
Gamintojo (OEM) duomenų integravimas padidina prognozavimo tikslumą. Pavyzdžiui, vibracijos ir slėgio jutikliai turbinoje gali aptikti anomalijas ir paskatinti laiku atlikti techninę priežiūrą, taip pailginant įrenginių tarnavimo laiką ir patikimumą.
Debesų kompiuterijos platformos apdoroja didelius duomenų kiekius ir siūlo tikslius planavimo bei diagnostikos sprendimus, todėl prognozuojamas techninis aptarnavimas tampa efektyvus ir lengvai pritaikomas.
Jutiklių integravimas į senesnes sistemas
Daugelyje gamyklų vis dar veikia senosios sistemos. Jas pritaikyti prie šiuolaikinių jutiklių gali būti sudėtinga, ypač jei naudojama analoginė įranga ir trūksta skaitmeninių sąsajų.
Sprendimai apima keitiklius, krašto įrenginius (edge devices) ir belaidžius sprendimus, kurie leidžia prijungti seną įrangą prie šiuolaikinių analitinių platformų. Šis perėjimas būtinas, norint pilnai įgyvendinti Industry 5.0 principus.
Išvada
Industry 5.0 raidoje jutikliai ir analitika tampa išmaniosios gamybos pagrindu. Nuo realaus laiko stebėsenos iki prognozinių įžvalgų ir tvarumo – šios priemonės iš esmės keičia pramonės standartus.
Kartu su generatyviniu DI ir debesijos technologijomis, jutiklių pagrindu paremta analitika leidžia sukurti lankstesnę, efektyvesnę ir žmogui palankesnę pramonės ateitį.